- sausimas
- sausìmas sm. (2) DŽ, saũsimas (1) BŽ551; Rtr 1. NdŽ → sausti 1. 2. žr. sausima: Smilgotas šienas auga pri sausìmų, vikšris – pri šlapimų Ggr. 3. sausumas: Vertėse drėgnumas mano ing sausimus vasaros Mž466. 4. E, BŽ551 anat. sausgyslė. 5. Avl kūno dalis (ppr. kojos ar rankos), kur maža raumenų (pvz., rankos ar kojos riešas, blauzdos priekis ir pan.): Kojų sausimùs myga Ds. Sopa patį kojos sausìmą Lkm. Kad davė pačian sausiman (blauzdos priekin), net apslobau Ds. Nusimezgiau ilgas pirštines, kad sausìmam būt nešalta Sv. Rankovės kaspininkėliais surištos rankų sausimuose Vaižg. 6. pirštinės dalis, užmaunama ant riešo, riešas: Vyriškos pirštinės sausìmui reikia keturiolikos akių, o moteriškos – užtenka dvylikos Dkk. 7. sausas valgis: Sausìmų prisivalgius, gert noris Ds. Nuo sausìmų man jau pilvas ažsikišė Ds. \ sausimas; išsausimas; nusausimas; pasausimas; prasausimas
Dictionary of the Lithuanian Language.